KETŲ KETENŲ NEPAŽEIMA – priežastys, simptomai ir gydymas

Turinys:

KETŲ KETENŲ NEPAŽEIMA – priežastys, simptomai ir gydymas
KETŲ KETENŲ NEPAŽEIMA – priežastys, simptomai ir gydymas
Anonim
Kačių kepenų nepakankamumas – simptomai ir gydymas
Kačių kepenų nepakankamumas – simptomai ir gydymas

Kačių kepenų nepakankamumas atsiranda dėl kepenų ligų, turinčių įtakos kepenų funkcionalumui, pvz., kepenų lipidozės, cholangito, amiloidozės ar navikų, bet taip pat gali būti dėl ekstrahepatinių ligų ar toksinių medžiagų. Visų šių ligų simptomai yra nespecifiniai ir, be kita ko, apima: mieguistumą, svorio kritimą, apetito praradimą, padidėjusį vandens suvartojimą ir vėmimą. Pažengus kepenų pažeidimo stadijai, atsiranda gelta (geltonos gleivinės), hepatinė encefalopatija ir net ascitas (skysčių kaupimasis pilvo lygyje).

Ar norite sužinoti daugiau apie kačių kepenų nepakankamumą, jo simptomus ir gydymą? Skaitykite šį straipsnį mūsų svetainėje ir sužinosite daugiau apie ligas, kurios gali sukelti jūsų mažojo katino kepenų nepakankamumą.

Kas yra kačių kepenų nepakankamumas?

Sąvoka kačių kepenų nepakankamumas reiškia visas tas ligas ir aplinkybes, kurios pakeičia tinkamą kačių kepenų funkciją. Yra daug ligų, mažinančių kepenų funkcionalumą, vienos yra pirminės, o kitos – antrinės dėl toksinų ar ekstrahepatinių ligų.

Kačių kepenys atlieka daugybę funkcijų, nes dalyvauja virškinime, bilirubino, glikogeno, lipoproteinų, albumino sintezėje ir filtruoja toksiškus junginius. Be to, jis pritaikytas kačių mėsėdžiams, nes per mėsą jos, be kitų maistinių medžiagų, gauna taurino ir arginino, kurie yra dvi nepakeičiamos katėms aminorūgštys. Kačių kepenys formuoja tulžies druskas susijungus tulžies rūgštims su taurinu ir argininu, jos įsikiša į amoniako sintezę iš karbamido ir jo pašalinimą, todėl arginino trūkumas mūsų katei gali apsinuodyti amoniaku, sukeldamas hepatinę encefalopatiją, kuri paprastai būna mirtina baigtis.

Kačių kepenų nepakankamumo priežastys

Kačių kepenų nepakankamumą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant grynai kepenų ligas, infekcines ligas, kitų organų ligas arba toksinus:

Kepenų ligos

Yra įvairių kepenų ligų, dėl kurių kačių kepenys gali būti pažeistos ir taip išsivystyti daugiau ar mažiau sunkus nepakankamumas:

  • Kepenų lipidozė: taip pat vadinamos suriebėjusiomis kepenimis, riebalai prasiskverbia į kačių kepenų ląsteles ir sukelia jų disfunkciją, kuri gali būti mirtina mūsų katėms. Paprastai tai pasireiškia antsvorio turinčioms katėms, kurios dėl kokių nors priežasčių nustoja valgyti dvi ar tris dienas, iš savo kūno nuosėdų išskiria riebalus į kraują ir pasiekia kepenis. Priežastis gali būti ta, kad nustoję valgyti, jie nesintetina mažo tankio lipoproteinų, kurie mobilizuoja trigliceridus iš kepenų, arba riebalų rūgščių oksidacijos kliūtis dėl karnitino trūkumo, kuris gaunamas per dvi nepakeičiamas amino rūgštis. katė turėtų gauti su savo mityba. Antrinės priežastys, galinčios jį sukelti, yra cholangitas, pankreatitas, virškinimo trakto arba endokrininės ligos (hipertiroidizmas, cukrinis diabetas).
  • Neutrofilinis cholangitas: kepenų tulžies latakų uždegimas dėl virškinimo trakto bakterijų (Escherichia coli, streptokokų ar klostridijų) sukeltos infekcijos. Paprastai jis yra susijęs su uždegimine žarnyno liga ir (arba) pankreatitu, tai būdinga katėms ir vadinama kačių triaditu, nes kepenų ir kasos latakai kartu ištuštėja į žarnyną, todėl žarnyno ar kasos ligos gali paveikti kepenis.
  • Limfocitinis cholangitas: tai lėtinė progresuojanti imuninės sistemos sukelta liga su limfocitų infiltracija.
  • Kepenų cirozė: pasireiškia lėtinės kepenų ligos pabaigoje ir pasireiškia fibroze, nenormaliai atsinaujinančiais mazgeliais ir kraujagyslių anastomozėmis. vartų vena.
  • Amyloidosis: susideda iš amiloido b altymo nuosėdų kepenyse, kuris gali jas suskaidyti, todėl kraujas gali nutekėti į pilvą (hemoabdomen). Jis taip pat dažniausiai pasireiškia kituose organuose, tokiuose kaip inkstai, ir dažniausiai yra atsakas į lėtinį uždegimą. Jis buvo dažniau aprašytas Abisinijos, Siamo ir Rytų katėms.
  • Kepenų navikai: jie retai pasitaiko katėms, labiausiai paplitusi yra tulžies latakų karcinoma. Taip pat galime matyti limfomas kepenyse, bet paprastai jų rastume ir kitose vietose.

Užkrečiamos ligos

Kaip infekcines ligas, kurios gali sukelti kačių kepenų nepakankamumą, pabrėžiame:

  • PIF : dėl piogranulomų susidarymo kepenyse esant sausai ligos formai.
  • Toksoplazmozė: dėl hepatocitų nekrozės (kepenų ląstelių žūties) ir uždegimo.

Toksiškas

Katėms būdingas metabolizuojančio fermento trūkumasgliukuroniltransferazė, kuris yra atsakingas už tam tikrų vaistų ar jų metabolitų konjugavimą su gliukurono rūgštimi, kad būtų galima tęsti jų metabolizmą ir pašalinimą. Kai kurie vaistai, vartojami šiuo būdu ir neturėtų būti skiriami mūsų katėms, nes jie yra labai toksiški ir gali sukelti kepenų nekrozę, yra: paracetamolis, ibuprofenas ir aspirinas. Kiti vaistai, turintys toksinį poveikį kačių kepenims, yra metimazolas, tetraciklinai, diazepamas, L-asparaginazė ir doksorubicinas.

Portosisteminis šuntas

Ją sudaro įgimtas kepenų kraujotakos pakitimas dėl papildomos kraujagyslės, jungiančios vartų veną ir uodegos tuščiosios venos (sisteminė kraujotaka), todėl tam tikros toksinės medžiagos iš žarnyno patenka į kepenis, bet nėra filtruojamos per kraujagyslių ryšį, tada patenka tiesiai į bendrą kraujotaką, todėl smegenys pažeidžiamos toksiškai. Be to, dėl to susidaro kepenų atrofija, dėl kurios sumažėja jų dydis ir atsiranda kepenų nepakankamumas.

Be visų jų, dažniausiai kačių kepenų nepakankamumą sukeliančios ligos yra kepenų lipidozė ir cholangitas.

Kačių kepenų nepakankamumo simptomai

Kačių kepenų nepakankamumo požymiai yra nespecifiniai, priklausomai nuo jį sukėlusio proceso ir jo sunkumo, galime rasti:

  • Neapetitas
  • Svorio metimas
  • Letargija
  • Vėmimas
  • Diarėja
  • Anoreksija
  • Polidipsija
  • Dizurija
  • Depresija
  • Apatija
  • Gelta
  • Ascitas

Kepeninės encefalopatijos atvejais dėl kepenų nefiltruojamų toksinų kiekio padidėjimo gali pasireikšti traukuliai, aklumas, padidėjęs seilėtekis, elgesio pokyčiai, agresyvumas, stuporas ir net koma.

Kačių kepenų nepakankamumas – simptomai ir gydymas – kačių kepenų nepakankamumo simptomai
Kačių kepenų nepakankamumas – simptomai ir gydymas – kačių kepenų nepakankamumo simptomai

Kačių kepenų nepakankamumo diagnozė

Ligos, kurios mūsų katėms gali sukelti kepenų nepakankamumą, diagnozuojamos atlikus gerą istoriją, klinikinį tyrimą, kraujo analizę ir biochemiją, ultragarsą ir biopsiją.

Fizinis tyrinėjimas

Katės anamnezės ir tyrimo metu turime stebėti ir paklausti auklėtojo jo klinikinius požymius, stebėti jo hidratacijos būklę, kailį, gleivinės būklę, įvertinti geltą ir kūno būklę, taip pat apčiuopti gyvūną ir ieškoti, ar pilvo ertmėje nėra skysčio, rodančio ascitą. Gelta ir ascitas yra vėlyvieji kačių kepenų ligos požymiai, iš kurių specifiškiausias yra kepenų nepakankamumas.

Kraujo tyrimas

Atliekamas katės kraujo tyrimas ir kraujo cheminė analizė. Joje reikėtų ieškoti funkcijų ir kepenų ligų žymenų:

  • Kepenų ligos žymenys: padidėjęs ALT ir AST fermentų kiekis rodo kepenų ląstelių pažeidimą, nors jų pusinės eliminacijos laikas kelių valandų katėje, jei nematome, kad jų padaugėjo, nėra jokios priežasties, kodėl jis neserga kepenų liga. Fermentų ALP ir GGT padidėjimas labiau rodo tulžies latakų ir kanalėlių pažeidimą, o jei tik GGT padidėja, tai labiau rodo kepenų pažeidimą.
  • Kepenų funkcijos žymenys: jie pakinta, kai kepenų nepakankamumas progresuoja, pvz., hiperbilirubinemija (bilirubino kiekio padidėjimas), hipoglikemija (mažas gliukozės kiekis), hipoalbuminemija (mažas albumino kiekis), hipercholesterolemija (mažas arba didelis cholesterolio kiekis) ir padidėjęs krešėjimo laikas (dėl vitamino K trūkumo). Padidėjęs bilirubino kiekis nesant hemolizinės anemijos ar kasos ligos yra geras kepenų nepakankamumo požymis. Be to, prieš pasirodant padidėjusiam analizei, katėms dažniausiai pasireiškia bilirubinurija (bilirubino kiekis šlapime), kuri šios rūšies gyvūnams visada yra patologinė. Jei bilirubino kiekis normalus, jautriausias ir specifiškiausias kačių kepenų nepakankamumo nustatymo žymuo yra padidėjęs tulžies rūgščių kiekis nevalgius ir po dviejų valandų ėdalo.

Diagnostikos vaizdavimas

Konkrečiai tokiais atvejais naudingas metodas yra pilvo ultragarsas, nors įprasta, kad pakitimų nerandama net tada, kai katė tikrai turi kepenų liga. Kai kuriais atvejais pastebimi židininiai pažeidimai, kepenų dydžio padidėjimas su hiperechoine parenchima (paveiksle b alta), kuri įtaria lipidozę, tulžies latakų išsiplėtimas, rodantis cholangitą arba diagnozei nustatyti galima pažvelgti į vaskuliarizaciją. portosisteminių šuntų.

Kepenų biopsija

Galutinė daugelio ligų, sukeliančių kačių kepenų nepakankamumą, diagnozė nustatoma atliekant anatomopatologinį tyrimą, paimant biopsijas. Tačiau lipidozės atvejais ją galima diagnozuoti atlikus ankstesnius žingsnius ir atliekant kepenų smulkiaadatinę citologiją (FNA), kurioje bus matoma daug ląstelių su riebalais, nors reikia atsižvelgti į tai, kad ji gali egzistuoti kartu su kitomis ligomis, todėl jis ne visada bus galutinis, todėl reikės biopsijos. Įtarus cholangitą, iš šių latakų galima paimti tulžį citologijai ir pasėliams atlikti, nereikalaujant biopsijos neutrofilinio cholangito atvejais.

Kačių kepenų nepakankamumas – simptomai ir gydymas – kačių kepenų nepakankamumo diagnozė
Kačių kepenų nepakankamumas – simptomai ir gydymas – kačių kepenų nepakankamumo diagnozė

Kačių kepenų nepakankamumo gydymas

Kačių kepenų nepakankamumo gydymas yra sudėtingas ir priklausys nuo ligos arba ligų, kurios kartu egzistuoja gyvūnui, tai būtina konkrečiai gydyti kiekvieną diagnozuotą ligą ir simptomus.

Kepenų lipidozės gydymas

Ar kačių kepenų lipidozė išgydoma? Lipidozė yra labai rimta liga, kurią reikia anksti diagnozuoti ir gydyti, kad mūsų katė būtų išgelbėta, o tik tada ją galima išgydyti. Jo terapija daugiausia grindžiama:

  • Enteralinė mityba su ezofagostomija arba nazogastriniu zondu (padidinama 25 % kiekvieną dieną, kol ketvirtą dieną katei pasieks paros kcal, kurios reikia).
  • Fluidoterapija su izotoniniais kristaloidais, prireikus papildant kaliu.
  • Maisto papildai ir vitaminai: taurinas (trūkumo profilaktikai arba gydymui), L-karnitinas (padidinti riebalų rūgščių oksidaciją) ir vitaminų E (antioksidantas), B ir K (gydyti koagulopatiją dėl jos trūkumo).
  • Jei sergate hepatine encefalopatija, laktulozė turi būti skiriamas per burną, kartu su antibiotikais pvz., amoksicilino ar metronidazolo.
  • Norint papildyti prarastas glutationo atsargas, apsaugančias nuo oksiduojančių medžiagų, N-acetil-cisteino reikia leisti į veną lėtai. Skausmui malšinti, jei yra susijęs pankreatitas, taip pat turėtų būti skiriami vaistai nuo vėmimo, skrandžio apsaugos, apetitą stimuliuojančios medžiagos ir buprenorfinas.

Neutrofilinio cholangito gydymas

Antibiotikai turi būti skiriamas 4-6 savaites prieš pasėlius ir antibiogramą (cefalosporinai, amoksicilinas-klavulanatas, fluorokvinolonai, metronidazolas). Jei atsakas nėra geras, pridėkite corticosteroids Priklausomai nuo sunkumo, prireiks palaikomojo gydymosu:

  • Fluidoterapija.
  • Enteralinė mityba.
  • Anemetikai.
  • Ursodeoksicholio rūgštis skatina tulžies sekreciją, bet kol nėra kliūčių, ji taip pat yra priešuždegiminė, imunomoduliuojanti ir antifibrozinė.
  • Antioksidantai, tokie kaip S-adenozilmetioninas (SAMe) ir vitaminas E, mažinantys oksidacinį stresą, sukeliantį ligą.
  • Maisto papildai ir vitaminai.

Limfocitinio cholangito gydymas

Antibiotikai ir prednizolonas skiriami didelėmis dozėmis (2-3 mg/kg/24 val.), palaipsniui mažinant dozę pagal į atsaką ir palaikomąjį gydymą, panašų į neutrofilinį. Jei atsakas į prednizoloną nėra pakankamas, galima pridėti imunosupresantų, tokių kaip chlorambucilis.

Infekcinių ligų gydymas

Sergant infekcinėmis ligomis gydyti ligą ir apsaugoti kepenis antioksidantais (SAMe, vitaminu E), skirti ursodeoksicholio rūgšties ir simptomus gydyti vėmimą mažinančiais vaistais, skysčių terapija, apetitą skatinančiais vaistais ar enteriniu maitinimu, skausmo kontrole ir mitybos bei vitaminų papildai.

Kepenų navikų gydymas

Neoplazmų atvejais bus atliekami chemoterapijos protokolai pritaikyti prie naviko, o esant rezekuojamiems navikams – chirurginė.

Portosisteminis šunto gydymas

Nurodytas gydymas bus operacija, bet ne visada pavyksta gerai ir pirmiausia turi būti stabilizuojamas antibiotikais, laktulioze ir mažu -b altymų dieta.

Rekomenduojamas: