Seborėja yra labai dažna liga, pažeidžianti šunų galvos odą, ypač liemens, kojų ir veido sritis. Sergant seborėja, odos riebalinės liaukos gamina didelį kiekį sebumo, tuo pačiu metu sukeldamos apnašas, pluteles ir riebalų perteklių.
Nepaisant to, kad seborėja yra labai dažna, laiku negydoma, ji gali sukelti antrines odos infekcijas. Šunys dažnai blogai kvepia dėl ant jų kailio susikaupusių riebalų ir aliejaus. Be to, dėl šios būklės gyvūnas gali per daug subraižyti pažeistas vietas ir sukelti kraujavimą bei kitus dermos pažeidimus.
Pažiūrėkime toliau šiame naujame mūsų svetainės straipsnyje, kaip yra seborėja šunims ir kaip ji reaguoja, o mes išnagrinėsime jos gydymą ir priežastis.
Kas yra seborėja? Kodėl taip atsitinka?
Seborėja yra liga, kurią dažnai galima laikyti antrine. Tai reiškia, kad sukelia kita liga ir tai yra vienas iš apraiškų, rodančių, kad gyvūnas gali turėti rimtesnę problemą. Šios pagrindinės ligos gali būti:
- Alergijos
- Grybai
- Endokrininiai sutrikimai
- Odos vėžys
- Maistinių medžiagų neturinčios dietos
- Metabolizmo sutrikimai
- Kasos ligos
- Parazitai
- Autoimuninės ligos
Kitos priežastys ir polinkiai
Kita vertus, pirminio tipo seborėja laikoma paveldima liga, kai yra tam tikros veislės, linkusios į ją atsirasti, pvz.: Labradoro retriveris, auksaspalvis retriveris, kokerspanielis, basetas, vokiečių aviganis, Vakarų Škotijos b altasis terjeras, šarpėjus ir kt. Šio tipo seborėja dažniausiai pasireiškia šunims nesulaukus 2 metų amžiaus.
Egzistuojančios seborėjos rūšys
Yra dviejų tipų seborėja, susijusi su šuns odos būklės raida:
- sausa šunų seborėja yra pleiskanojanti forma, kuri išsivysto pradinėse stadijose, kai ant odos susikaupia keratino perteklius. Šio tipo seborėja pastebima, bet nesukelia reikšmingų klinikinių simptomų.
- Šunų riebi seborėja yra riebi arba riebi liga, kuriai būdingas riebalų perteklius ir kailio blyškumas. Šiame etape atsirandantys simptomai yra ryškesni ir nepatogūs: riebūs plaukai kartu su sausa ir pleiskanojančia oda, dirginimas ir būtinybė kasytis. Kai liga yra labai pažengusi, ji gali sukelti odos ir vidinių ausų infekcijas, alopeciją, karščiavimą, fizinės būklės ir apetito praradimą bei depresiją dėl imuninės sistemos atakos. Svarbu nepamiršti, kad dauguma užregistruotų šunų seborėjos atvejų yra dviejų tipų ligos kombinuota forma.
Diagnostika
Paveldima arba pirminė seborėja diagnozuojama tik tada, kai atmetamos kitos priežastys. Jei tai antrinė seborėja, labai svarbu nustatyti pagrindinę problemos priežastį, kad mūsų augintinis kuo greičiau pasveiktų.
Dabar, kad būtų galima tiksliai ir teisingai diagnozuoti seborėją, žinant, kokios yra tikrosios ligos priežastys, būtina eiti pas veterinarą jam atlikti specifinius odos tyrimus, fizinį apžiūrą, odos įbrėžimus parazitams nustatyti, grybų kultūras, kraujo tyrimus ir išmatų tyrimus. Jei reikia, specialistas gali reikalauti odos biopsijos.
Gydymas
Prieš pradedant bet kokį gydymą, svarbu žinoti, kokio tipo seborėją norime gydyti. Kai liga dar tik pradinėje stadijoje ir gyvūno odoje nesimato infekcijos sukeltų žaizdų, gydymas dažniausiai būna neskausmingas ir paprastas. Apytikslė trukmė yra vienas mėnuo ir dažniausiai nuplaunamas šunį kartą per savaitę š altu vandeniu ir antiseborėjiniu muilu, pabrėžiant problemiškiausias vietas. Kartu su voniomis galima vartoti vitaminų papildus Jei seborėja riebi, reikia tepti benzoilo peroksidu arba seleno sulfidu.
Jei seborėja yra paveldima, ji yra nepagydoma, bet visiškai išgydoma. Tinkamai gydant ir nuolat prižiūrint veterinarijos gydytojui, seborėja gali būti kontroliuojama, o šuo gali toliau gyventi įprastą gyvenimą. Sergant paveldima forma, naudinga kas savaitę maudytis su salicilo rūgštimi ir siera bei duoti geriamųjų vaistų, tokių kaip retinoidai. Kai šuo kenčia nuo seborėjos (bet kokio tipo), labai naudinga į jo racioną įtraukti maisto, kuriame gausu omega 3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, lašišų aliejaus. Taip pat svarbu kuo labiau jį pašalinti iš sudėtingų vietų, kuriose yra niežėjimo sukeltų žaizdų.
