Bet kuri gyva būtybė, kad būtų klasifikuojama kaip tokia, turi atlikti visas gyvybiškai svarbias funkcijas arba bent jau būti pajėgi tai atlikti. Jei ne, negalime jo priskirti prie tokių. Todėl šiame mūsų svetainės straipsnyje mes jums pasakysime, kas yra gyvybiškai svarbi funkcija ir
Išspręskite savo abejones toliau ir atraskite pavyzdžių bei svarbios informacijos, skaitykite toliau!
Kokios yra gyvybiškai svarbios gyvų būtybių funkcijos?
Pirma, turime apibrėžti, kokios yra gyvybinės gyvos būtybės funkcijos. Biologijoje gyvybinės funkcijos yra tie procesai, kuriuos atlieka gyvos būtybės, siekdamos išgyventi ir palikti palikuonių Šios funkcijos yra mitybos funkcija, santykių funkcija arba sąveikos ir dauginimosi funkcija. Šias funkcijas atlieka visi gyvūnai, nors kiekvienas turi savo ypatumus, tačiau jų visų tikslas yra tas pats – gyventi ir daugintis.
Mitybos funkcija
Mitybos funkcijoje gyvūnai gauna medžiagos ir energijos, kad galėtų augti ir išlaikyti save. Kadangi gyvūnai yra heterotrofiniai, jiems reikia kitų gyvų būtybių, nesvarbu, ar tai būtų gyvūnai, ar augalai, kad gautų organines medžiagas ir energiją. Tačiau ši gyvūnų funkcija čia nesibaigia. Jis prasideda nuo maistinių medžiagų virškinimo ir įsisavinimo, tačiau pasisavinusios jos patenka į kraujotakos sistemą, pernešdamos maistą į visus kūno organus ir jo ląsteles.
Jie atliks ląstelinį kvėpavimą, paversdami maistines medžiagas energija. Viskas, ko ląstelėms nebereikia, grįžta į kraujotakos sistemą, o iš ten – į šalinimo sistemą. Taip bus sutvarkytas šlapimas, kuris turi būti pašalintas iš organizmo kartu su išmatomis (neabsorbuojamos organinės medžiagos, kurios palieka virškinimo sistemą).
Todėl galime teigti, kad mitybos funkcija turi keletą etapų: maisto suvartojimas, virškinimas, ląstelių kvėpavimas ir išskyrimas. Be to, mitybos funkcijai atlikti būtinas ir pačių gyvūnų kvėpavimas, kuris atliekamas per plaučius arba žiaunas.
Santykių arba sąveikos funkcija
Visi gyvūnai turi sąveikauti su aplinka arba su kitomis gyvomis būtybėmis, savo rūšimi ar bet kuria kita. Jei taip neatsitiks, jei gyvūnas nesuvoks aplinkos, kurioje jis gyvena, ir nereaguos į dirgiklius bei pokyčius, kurie gali atsirasti, jis negalės išgyventi.
Panašiai turite susieti su savimi ir aptikti pokyčius, vykstančius jumyse. Todėl pakeitimai ar dirgikliai, kuriuos patiria gyvūnas, gali būti išoriniai arba vidiniai:
- Išorinis: pokyčiai, atsirandantys už kūno ribų. Jų yra visokių – nuo garsų ar kvapų iki plėšrūno, bandančio jį sumedžioti, vizualizavimo ar kai kurių gyvūnų kaitros, kurie, priklausomai nuo dienos šviesos valandų ir temperatūros, perkais ar ne.
- Vidinis: pokyčiai arba dirgikliai, atsirandantys iš gyvūno vidaus. Pavyzdžiui, jaučiate š altį, karštį, alkį, mieguistumą ir pan. Dauguma šių dirgiklių pažymėti biologiniu laikrodžiu.
Grodymo funkcija
Visos funkcijos yra vienodai svarbios gyvūno išlikimui, tačiau reprodukcijos funkcija yra vienintelė, kuri leidžia rūšies tęstinumąir kad individo genai išlieka, kai tas individas mirė. Yra du reprodukcijos tipai – seksualinis ir nelytinis. Yra rūšių, kurios dauginasi tik lytiškai, ir kitų, kurios gali tai daryti nelytiškai.
- Lytinis dauginimasis: būtina turėti dvi lytines ląsteles, vieną vyrišką ir vieną patelę. Beveik visos gyvūnų rūšys turi tokį dauginimosi tipą, todėl šiai funkcijai atlikti reikia patelės ir patino arba dviejų hermafroditų individų (kaip būna su sraigėmis).
- Nelytinis dauginimasis: tam nereikia dviejų skirtingų lyčių individų, vienas gyvūnas susilaukia genetiškai identiškų palikuonių.
Gyvūnų karalystėje randame keletą nelytinio dauginimosi tipų:
- Budijavimas: Suaugęs gyvūnas išaugina pumpurą, kuris išauga į kitą nepriklausomą individą. Jūros kempinės ir kai kurios medūzos turi tokį reprodukcijos tipą.
- Fragmentacija: pradinio gyvūno dalis nupjaunama, atsiskiria ir auga savarankiškai, sukurdama naują būtį. Jūros žvaigždės yra geras pavyzdys.
- Partenogenezė: dėl neapvaisintos patelės lytinės ląstelės ir tam tikromis aplinkybėmis išsivysto embrionas, kuris užaugina gyvūną, identišką jo motinai. Kai kurie vabzdžiai (skruzdėlės ar bitės), žuvys ir ropliai vykdo partenogenezę. Palikuonys yra išskirtinai patelės, nes jame nėra vyriškos lytinės ląstelės.
