Šunys mums asocijuojasi su skirtingais įvaizdžiais ir bene būdingiausias iš jų yra uodegos judėjimas, kurį, be to, klaidingai interpretuojame kaip laimės ženklą. Tačiau kartais, ypač kai kuriems šunims, šis būdingas judėjimas sustoja. Taip nutinka sergant š altos uodegos sindromu šunims
Šiame mūsų svetainės straipsnyje paaiškinsime, dėl ko atsiranda šis sindromas, iš ko jis susideda ir, dar svarbiau, koks jo gydymas ir kaip galime jo išvengti.
Kas yra š altos uodegos sindromas šunims?
Š altos uodegos sindromas taip pat žinomas techniniu pavadinimu ūminė uodegos miopatija arba Limber tail . Tai patologija, konkrečiai miopatija, pažeidžianti uodegos raumenų skaidulas. Šios skaidulos bus pažeistos ir atrofuotos po hiperekstenzijos, o vėliau sumažėjusio kraujo tekėjimo į vietą. Uodegos temperatūra nukrenta maždaug 2–3 ºC, palyginti su likusios kūno dalies temperatūra.
Manoma, kad šis sindromas atsiranda, kai yra tam tikrų priežasčių, susijusių su genetiniu pagrindu. Tai reiškia, kad š altos uodegos sindromu gali sirgti bet kuris šuo, tačiau jis daug dažniau pasitaiko tam tikroms veislėms dėl savo išskirtinių savybių.
Šunų šalčio uodegos sindromo priežastys
Š alta uodega daugiausia siejama su darbiniais ar medžiokliniais šunimis. Tai tokios veislės kaip rodyklė, labradoras, biglis ar seteris. Paaiškinimas yra tas, kad priežastys, susijusios su šio sindromo atsiradimu, dažniau randamos šio tipo šunims. Jie yra tokie:
- Vonios labai karštame arba, svarbiausia, labai š altame vandenyje.
- labai intensyvios fizinės veiklos atlikimas, ypač jei šuo nėra geriausios būklės arba nebuvo tinkamai paruoštas.
- Išlikti uždaroje patalpoje neišeinant, ypač mažuose aptvaruose, pvz., narveliuose ar nešyklėse, kur šuns nėra gali patogiai išsitiesti.
- Aplinka, kurioje aukštas šalčio ir drėgmės laipsnis.
- Vietos aukštai virš jūros lygio.
- Pasikartojantis uodegos purtymas su per didele jėga.
Bet kuriuo atveju plaukimas š altame vandenyje laikomas dažniausia priežastimi.
Šunų šalčio uodegos sindromo simptomai
Aiškiai matomas būdingas š altos uodegos požymis, nes tai yra uodegos glebumas, kuris atrodo colgate. Šuo nepajėgia nei pakelti, nei pajudinti, todėl dažnai pastebima, kad šuo nepakelia uodegos ir jai skauda arba uodega nuleista. Pagrindas dažniausiai būna standus pirmaisiais centimetrais ir dažnai šuo jaučia skausmą, jei bandome juo manipuliuoti. Be to, šuo gali būti mieguistas ir nenormaliai laižo arba įkando uodegą Tai gali susižaloti. Visų šių simptomų trukmė yra kintama – nuo kelių valandų iki 10 dienų, o tai yra įprasta, kad vidutiniškai trunka apie tris dienas.
Remdamasis šiais simptomais ir šuns istorija, veterinarijos gydytojas gali nustatyti šio sindromo diagnozę. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, rentgeno spinduliai ar daug konkretesni tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija, elektromiografija ar kompiuterinė tomografija. Šiais tyrimais siekiama abejotinais atvejais atmesti kitas patologijas.
Šunų šalčio uodegos sindromo gydymas
Po diagnozės gydymas yra paprastas ir pagrįstas tik dviem ramsčiais, kurie yra poilsis ir nuskausminimas, kad būtų išvengta didžiausio skausmo šuo ir dėl to kylantis stresas, kurį tai numano. Veterinarijos gydytojas yra vienintelis specialistas, apmokytas skirti tinkamus vaistus, taip pat jų dozavimą ir vartojimo grafiką.
Šunims, kurių skausmas nepastebimas, nuskausminimo galima atsisakyti, tačiau rekomenduojama Uodegą tepti šiluma arba š alta, kaip nurodė veterinaras, ir, žinoma, poilsis, padedantis atsigauti perkrautiems raumenims. Poilsis apima šuns palikimą tyliai, kad jis nesijaudintų taip, kad jam nereikėtų vizginti uodegos.
Tiesa, šunų šalčio uodegos sindromas yra savaime besiribojanti patologija, tai yra jis išsispręs savaime valandų ar dienų, bet mes padedame jūsų tobulėjimui poilsiu ir, jei reikia, nuskausminančiais vaistais. Bet kokiu atveju patartina visada pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, nes diagnozė turi būti patvirtinta, nes galime susidurti su kitomis patologijomis, turinčiomis panašius požymius, pvz., traumą ar uodegos lūžius, prostatitą, išangės liaukų pažeidimą, tarpslankstelinių diskų problemos ir kt. Todėl pastebėję kitus simptomus ar pastebėję, kad jūsų šuniui patinusi uodega, nedvejodami kreipkitės į veterinarą.
Tai išgydoma patologija, tačiau ji dažnai kartojasi. Norint to išvengti, geriausia yra peržiūrėti jo priežastis ir kiek įmanoma jų vengti. Pavyzdžiui, neleiskite šuniui panirti į ledinį vandenį arba neleiskite jam užsiimti sunkia fizine veikla be tinkamo pasiruošimo ir pertraukų. Taip pat nelaikykite jo reguliariai narvuose ar dėžėse.
