Pastaraisiais metais naminių triušių nuosavybė ir veisimas eksponentiškai didėja. Daugelyje šalių tai yra trečias pagal populiarumą augintinis, jį lenkia tik šuo ir katė. Naminis triušis yra paklusnus, protingas, bendraujantis ir lengvai valdomas gyvūnas, dėl savo savybių jis beveik puikiai tinka mažiesiems namuose. Žinoma, naminiam triušiui, kaip ir bet kuriam kitam gyvūnui, reikalinga išsami priežiūra, garantuojanti jo gyvenimo kokybę ir gerovę aplinkoje.
Šiame mūsų svetainės straipsnyje šiek tiek pakalbėsime apie vestibuliarinį sindromą triušiams – patologiją, kuri riboja gyvūno motorinius įgūdžius, keldamas pavojų savo gerovei ir, blogiausiu atveju, savo gyvybei.
Kas yra triušių vestibuliarinis sindromas?
Vestibuliarinė sistema yra atsakinga už gyvūnui būdingos jutiminės informacijos apdorojimą. Tai ta, kuri užtikrina orientaciją erdvėje ir pusiausvyrą Triušiams dėl įvairių priežasčių ši sistema yra paveikta, todėl atsiranda tam tikrų požymių ir simptomų, kurie atsiranda kartu., jiems suteiktas vestibulinio sindromo pavadinimas. Vestibiuliarinę sistemą sudaro receptorių rinkinys, esantis vidinėje ausyje, todėl tai yra dvišalė sistema (kiekvienoje ausyje galime rasti receptorių grupę).
Ši būklė yra gana dažna triušiams ir reikia atsižvelgti į tai, kad ji gali pasireikšti dviem būdais:
- Centrinis vestibuliarinis sindromas: kai būklė labiau susijusi su smegenimis.
- Periferinis vestibuliarinis sindromas: kai būklė labiau susijusi su ausimi.
Vestibulinio sindromo simptomai triušiams
Kadangi tai būklė, kuri pakeičia nervų funkciją, galime pastebėti, kad gyvūnui trūks padėties suvokimas ir judėjimas, kuris parodys, kad triušis yra šiek tiek dezorientuotas. Dažniausi triušių vestibulinio sindromo požymiai ir simptomai yra:
- Nistagmas: nevalingas akies judėjimas, kuris gali būti horizontalus arba vertikalus.
- Galvos pakreipimas: gyvūnas laiko galvą pakreiptą į tą pusę, kur nustatoma būklė.
- Torticollis: kaklo raumenų būklė, kuri galiausiai atsiranda dėl laiko, kurį gyvūnas praleidžia pakreipęs galvą.
- Ataksija: tai motorinės koordinacijos pablogėjimas. Tokiais atvejais tai siejama su centriniu vestibuliariniu sindromu.
- Sukamieji judesiai: orientacijos praradimas verčia gyvūną nuolat vaikščioti ratu.
- Nesugebėjimas išlaikyti pusiausvyros: gyvūnas linkęs kristi kiekvieną kartą, kai bando pajudėti. Šis požymis yra susijęs su periferiniu vestibuliariniu sindromu.
- Neapetitas: blogiausiu atveju gyvūnas gali pasijusti taip ne vietoje, kad jam nebus įdomu valgyti. Aprašoma, kad kalbant apie periferinį vestibuliarinį sindromą, gyvūną pykina (nors šis požymis triušiams yra labai nespecifinis), o tai dar labiau paryškins apetito stoką.
Mano triušis pasvirusi galva, ar tai vestibulinis sindromas?
Jei jūsų triušio galva yra kreiva arba nusvirusi, jis gali sirgti vestibuliariniu sindromu. Tačiau tai nėra vienintelė patologija, sukelianti šį simptomą, nes tai gali sukelti ir triušių miksomatozė.
Triušių vestibulinio sindromo priežastys
Vestibulinio sindromo priežastys triušiams yra gana įvairios, tačiau dažniausiai pasitaikančios, kurias galime rasti, yra:
- Ausies uždegimas, kurį sukelia Pasteurella multocida: P. multocida yra gerai žinoma veterinarijos bakterija, kurią galima rasti daugelyje Kvėpavimo sistema. Tiesą sakant, tai yra triušių rinito priežastis. Kai kuriais atvejais minėtos bakterijos gali migruoti, paveikti kitus organus ir sistemas, o ausis nėra išimtis. Ši bakterija yra triušių vidurinės ir vidinės ausies uždegimo priežastis, dėl kurios kai kuriais atvejais atsiranda abscesų, infekcijų ir vestibuliarinio sindromo (dažniausiai periferinis, tačiau buvo aprašyta, kad ji gali sukelti ir centrinį vestibuliarinį sindromą). Šio patogeno mėginiai turi būti imami labai atsargiai, nes buvo aprašyta, kad jis gali tapti zoonozine.
- Encephalitozoon cuniculi infekcija: šis parazitas yra glaudžiai susijęs su triušiais, ir nors sergančių gyvūnų procentas yra labai didelis, tik nedidelis dalis parodys ligos požymius. E. cuniculi dažniausiai sukelia centrinį vestibulinį sindromą triušiams, nors jis taip pat yra atsakingas už inkstų ir akių ligas. Šis mikroorganizmas taip pat sukelia zoonozines ligas, tačiau buvo aprašyta, kad tai pasireiškia tik tada, kai žmogaus imunitetas yra susilpnėjęs.
- Neoplazijos: apibrėžiamas kaip nenormalus navikinio audinio susidarymas, kuris gali būti gerybinis arba piktybinis. Smegenų arba vestibuliarinės sistemos lygio navikas gali sukelti būdingus sindromo požymius ir simptomus. Šios priežastys triušiams yra retos.
- Traumatizmas: galvos trauma gali baigtis ausies uždegimu ir sukelti trumpalaikį vestibuliarinį sindromą.
Peržiūrėkite šį kitą straipsnį apie dažniausiai pasitaikančias triušių ligas, kad sužinotumėte jas visas ir pritaikytumėte tinkamas profilaktikos priemones.
Vestibulinio sindromo diagnozė triušiams
Kiekviena diagnozė prasideda nuo teisingos anamnezės, kuri padės veterinarijos gydytojui nuspręsti, kuriuos papildomus tyrimus atlikti. Tokiais atvejais paprastai atliekami laboratoriniai tyrimai, pvz., hematologija, kompiuterinė tomografija ir kraujo cheminė analizė. Aprašytas antikūnų prieš E. cuniculi naudojimas diagnostiniam naudojimui, siekiant tiksliai nustatyti jo buvimą.
Kaip išgydyti triušių vestibulinį sindromą? - Gydymas
Ar išgydomas triušių vestibulinis sindromas? Prognozė priklausys nuo to, kaip greitai gyvūno globėjas veiks kartu su jūsų veterinarijos gydytoju. Ankstyva diagnozė turi labai gerą prognozę. Deja, kai mūsų triušis jau seniai serga šiuo sindromu ir jaučiasi prislėgtas, sunku pakeisti situaciją. Žinoma, tai taip pat priklausys nuo priežasčių, nes ją lengviau pakeisti, jei ją sukėlė trauma, palyginti su neoplazmu. Prognozė paprastai pateikiama klinikoje, kai veterinarijos gydytojas atliko papildomus tyrimus
Kalbant apie triušių vestibulinio sindromo gydymą, tai taip pat priklausys nuo priežasties. Nurodomi gliukokortikoidai, nes jie turi priešuždegiminį poveikį, kuris labai naudingas gydant vestibulinį sindromą. Ausies uždegimo atveju nurodomi antibiotikai tinkamomis dozėmis. Kai kurie antiparazitiniai vaistai, pvz., fenbendazolas, naudojami E. cuniculi infekcijai gydyti, o blogiausiais atvejais, kai kalbama apie neoplazmą, gali būti pasirinkta operacija.
