Šiame mūsų svetainės straipsnyje kalbėsime apie veterinarijoje dažnai naudojamą vaistą. Konkrečiai paaiškinsime, kaip vartojamas ranitidinas šunims, koks jo poveikis ir kokių atsargumo priemonių turime laikytis jį skiriant, nes, kaip ir visi vaistai, gali sukelti problemų.
Kaip visada primygtinai reikalaujame, visi vaistai, kuriuos naudojame su savo šunimi, turi būti išrašyti veterinarijos gydytojo ir privalome gerbti jų rekomendacijas išvengti komplikacijų.
Kam vartojamas ranitidinas?
Ranitidinas šunims yra vaistas, veikiantis virškinimo lygmeniu, reguliuojantis skrandžio rūgštingumą ir sumažinantis opų atsiradimo riziką. Jis taip pat vartojamas esant refliuksui arba kai šunį reikia ilgai gydyti kortikosteroidais, nes jie gali sukelti opas.
Trumpai tariant, ranitidinas mažina žalą, kurią druskos rūgštis gali sukelti skrandžio gleivinei. Todėl veterinarijos gydytojas gali jį skirti, kai mūsų šuo serga virškinimo sistemą pažeidžiančia patologija, kuri dažniausiai sukelia vėmimą ar viduriavimą.
dozę turi skirti gydytojas, nes kiekvienas šuo pateiks variantų, kurie padės veterinarijos gydytojui pasirinkti tinkamiausią dozę. Ranitidiną galima leisti oraliniu būdu, į raumenis arba į veną, kuris yra dažniausiai naudojamas šunims, kurie yra hospitalizuoti ir gydomi skysčiais. Tai šunys, kurie yra dehidratuoti, nes prarado skysčius dėl vėmimo ir viduriavimo ir negali jų pakeisti, nes išvemia viską, ką valgo.
Šiais atvejais, kadangi jie taip pat išvemtų vaistus, jie paprastai priimami į švirkščiai į veną skysčių ir vaistų. Jiems pagerėjus, ranitidiną galima vartoti per burną, jau namuose, kartu su kitais paskirtais vaistais. Galima duoti su maistu, nekeičiant absorbcijos.
Ranitidino kontraindikacijos
Ranitidinas šunims dažniausiai vartojamas virškinimo trakto simptomams arba tokioms situacijoms, kaip aprašyta, gydyti, tačiau turime būti atsargūs duodami jį šunims, sergantiems inkstų liga , kadangi dalis vaisto pašalinama per inkstus, šuniukams arba nėščioms ar žindančioms kalėms, nes ranitidinas išsiskiria per Motinos pienasTaip pat reikia atsargiai naudoti šunis, sergančius kepenų nepakankamumu
Šiais atvejais veterinarijos gydytojas įvertins vartojimo riziką bei naudą ir priims sprendimą. Niekada neturėtume gydyti gyvūnų vieni.
Šalutinis ranitidino poveikis šunims
Nors ranitidinas, kaip ir bet kuris vaistas, paprastai nesukelia neigiamo poveikio, jis gali sukelti tam tikrų problemų, pvz., vėmimas, viduriavimas, aritmija (nereguliarus širdies plakimas), mieguistumas, trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų skaičius), dažnas kvėpavimas arba drebulys.
Jei mūsų šuo vartoja ranitidiną ir rodo bet kurį iš šių požymių, privalome Pranešti veterinarijos gydytojui Be to, jei jis vartoja kitų vaistų, turime informuoti ir veterinarą, jei yra kokių nors vaistų nesuderinamumo.
Kai kurie šunys, nors ir nedažni, gali būti alergiški ranitidinui, vartodami jį patiria anafilaksinį šoką, o tai yra neatidėliotina veterinarinė situacija. Akivaizdu, kad šiems šunims nereikėtų pakartotinai skirti ranitidino ir pakeisti kitu panašaus poveikio vaistu. Bet kokiu atveju, jei laikomės nurodyto vartojimo protokolo, neigiamo poveikio paprastai nėra.
Ranitidino perdozavimas šunims
Ranitidino perteklius šunims gali atsirasti, jei suklydome skirdami vaistą ir duosime daugiau, nei nurodė mūsų veterinarijos gydytojas, arba jei šuo netyčia nurijo visus vaistus. Tokiais atvejais gali pasireikšti perdozavimas, pasireiškiantis tokiais simptomais kaip tremoras, vėmimas arba tachipnėja (greitas kvėpavimas).
Jei mūsų šuo nurijo didelį kiekį ranitidino arba mes jam skyrėme didesnę dozę, privalome nedelsdami pranešti veterinarijai Tai gali paskirti preparatą, kuris neutralizuoja vaistą arba mažina jo rezorbciją arba net išplauti skrandį
