Agresyvumas yra rimta elgesio problema ir tuo labiau, kai jis skirtas kūdikiams ir vaikams. Užtenka įkandimo ar pasikėsinimo į ataką nedelsiant kreiptis į specialistą, nes tokios reakcijos dažniausiai pasunkėja, o pasekmės gali būti mirtinos.
Šiame mūsų svetainės straipsnyje paaiškinsime ką daryti, jei jūsų šuo yra agresyvus vaikų atžvilgiu, padėsime jums įvertinti situacijos rizika ir turimos galimybės išspręsti šią problemą.
Kodėl kai kurie šunys yra agresyvūs vaikų atžvilgiu?
Daugelis žmonių mano, kad tokio pobūdžio agresyvumas kyla dėl pavydo problemos, tačiau tiesa ta, kad yra daug priežasčių, kodėl šunys puola vaikus, pabrėžiant:
- Blogas bendravimas: vaikas nesupranta šuns kalbos ir nepaiso kūno signalų, kuriuos šuo duoda, kai jaučiasi priblokštas, įspraustas į kampą ar nusiminęs. Tai dažnai sukelia pirmuosius neigiamus poelgius.
- Nemalonūs išgyvenimai: Normalu, kad vaikas galų gale patraukia šuns uodegą ir net įsmeigia pirštą šuniui į akį. Problema iškyla, kai tokio elgesio nesustabdome, todėl šuo gali jaustis nusiminęs, o vaikas ir toliau bus invazinis. Štai tada šuo imasi iniciatyvos ir pradeda urzgti bei bando pulti berniuką.
- Bausmė ir (arba) priešiškų medžiagų naudojimas: jei neleidžiame šuniui laisvai reikštis, nubausdami jį, kai jis urzgia, jis gali toliau kąsti tiesiai. Taip pat gali atsitikti taip, kad dažnai jį baudžiame arba aplink nepilnametį naudojame aversyvius (užspringančius, pusiau užspringančius ir (arba) elektrinius antkaklius), todėl šuo vaiko buvimą susies su kažkuo neigiamu.
- Socialinis perkėlimas: Pagaliau gali atsitikti taip, kad po vaiko gimimo arba vaikui augant, pradedame ignoruoti šunį, pastatykime į sodą arba nesirūpinkime tiek daug. Tada gali kilti elgesio problemų (sutrikimų, susijusių su išsiskyrimu, stresu, nerimu, socialine izoliacija…), kurios taip pat gali būti neigiamai siejamos su vaiku.
Kada eiti pas kinologą, kinologą ar etologą?
Savo svetainėje norime pabrėžti, kad nuo pirmos akimirkos stebime agresyvų šuns elgesį vaiko atžvilgiu, bus būtina kreiptis į specialistą, nes nuo to priklauso mūsų vaiko saugumas, be to, reikia įvertinti kai kuriuos rizikos veiksnius:
- Vaiko turėjimas jaunesnis nei 5 metų yra labai didelis rizikos veiksnys, nes vaikas nežino, kad šuo gali būti pavojingas. Šiame amžiuje jie taip pat nevykdo mūsų nurodymų ir nejaučia empatijos šuniui bei situacijai apskritai. Be to, didesnė avarijos rizika, taip pat ir užpuolimo sunkumas.
- Jeigu šuo imasi neprognozuojamų priepuolių, be išankstinių nusiraminimo ženklų, pabandykite pabėgti, loti ar urzgti.
- Taip pat gali nutikti taip, kad šeimos narys agresyvumui nesuteikia tinkamos reikšmės ir nenori kreiptis į specialistą. Turime paaiškinti, kodėl tai svarbu atlikti ir kokias pasekmes tai gali turėti nepilnamečiui.
Prieš eidami pas specialistą turime būti aiškūs, kad rezultatai nebus iš karto ir kad jie ne visada bus 100% veiksmingi %. Priklausomai nuo šuns, nuo to, kiek laiko jis elgėsi taip ir nuo aukščiau paminėtų veiksnių, jį gydyti gali būti daugiau ar mažiau sudėtinga. Be to, jei specialisto rekomenduojamos rekomendacijos nebebus taikomos, šuo vėl gali tapti agresyvus vaikams.
Ką daryti, kol laukiame vizito pas specialistą?
Prieš pradedant terapiją agresyvumui gydyti bus būtina vengti konfliktinių situacijų, kaip ir tiesioginis vaiko ir šuns kontaktas. Galime paprašyti šeimos nario pabūti su šunimi ar su mažyliu kelias dienas, kol pas mus atvyks profesionalas ir galėsime pradėti gydymą.
Taip pat bus naudinga gerinti šuns savijautą, suteikiant jam reikiamą dėmesį, tinkamus pasivaikščiojimus ir nusileidimą jo streso lygis. Nepamirškite, kad psichiškai sveikas šuo geriau ir greičiau mokysis ir bus labiau linkęs dirbti.
