Ar į šeimą atkeliavo naujas katinas ir, atrodo, visada tavęs bijo? Ar jūsų katės elgesys pasikeitė ir dabar jūs baiminatės? Ar jis tave net užpuolė? Nors toks elgesys labai vargina katės kompanioną, turime suprasti, kad baimė yra natūrali visų rūšių būsena ir, nepaisant to, kad nenorime daryti nieko kito, išskyrus meilę, galbūt mes to nedarome. teisingiausias būdas katei
Jei jums įdomu kodėl jūsų katė tavęs bijo toliau skaitykite šį straipsnį mūsų svetainėje, kur sužinosite daugiau apie etiologiją šios rūšies ir rasite gaires, kaip padėti savo katei ir jo baimei.
Kaip sužinoti, ar katė bijo?
Visų pirma, turime išmokti atskirti, ar mūsų katė bijo kito elgesio, ar bijo mūsų, tačiau taip pat turime pabandyti išsiaiškinti jo patiriamos baimės laipsnį. Kai baimės intensyvumas yra mažas, katė elgsis, pvz., nuleista laikysena ir midriazė (arba išsiplėtę vyzdžiai).
Padidėjus baimės lygiui, katė blyksteli ausimis į šoną, atsiranda piloerekcija arba plaukų pakėlimas ir vokalizacija, pvz.,niurzgėjimas ar šnypštimas Jei intensyvumas tampa didelis, katė užima lateroventralinę laikyseną (iš vienos pusės, pilvas rodomas) ir atidengia dantis bei nagus. Šiame etape ji gali pulti, jei neturi kitos išeities, nors apskritai katė nori vengti konfrontacijos.
Baimės proceso metu padidėja adrenalino ir kortizolio kiekis. Pastarasis yra streso hormonas, todėl išsigandusi katė yra streso patirianti katė. Jei katė taip pat gyvena nuolatinėje baimėje, jai gali išsivystyti lėtinis stresas, labai kenkiantis jos fizinei ir psichinei sveikatai.
Kačiuko įvedimas į namus ir neofobija
Visi gyvūnai, kurių centrinė nervų sistema išsivysčiusi, instinktyviai rodo baimė naujų dalykų ar situacijų, tai vadinama "neofobija". Neurologinis baimės centras yra migdolinis kūnas, kuris ne tik įtakoja reakciją į baimę, bet ir veikia prieš sąlygotas ar išmoktas baimes.
Kai pirmą kartą pristatome kačiuką į namus, jam viskas nauja ir galbūt baisu. visiškai normalu kad katė išsigando naujuose namuose, o mes stebime, kad jis visko bijo, net normalu, kad stebitės kodėl mano katė mane bijo. Turime duoti jam laiko ir erdvės prisitaikyti, pažinti namus ir jo narius. Katėms šis laikotarpis gali trukti nuo kelių dienų iki mėnesių
Visų stuburinių palikuonių vaikystėje yra laikotarpis, vadinamas „jautriuoju periodu“, kai gyvūnas yra imlesnis visiems jį supantiems dirgikliams, turi didesnį gebėjimą mokytis ir lavinti gebėjimus. Kačiukams jautrus laikotarpis būna nuo antros iki septintos amžiaus savaitės. Jie mokosi bendrauti, užmegzti ryšius ir užmegzti ryšius su žmonėmis. Gera šuniuko socializacija sumažina agresyvumo dėl baimės riziką.
Karsh ir Turner (1988), du mokslininkai, ištyrė suaugusios katės socialumo su žmonėmis laipsnį kiek juo buvo manipuliuojama vaikystėje. Jie pastebėjo, kad toliau elgiantis su kačiukais jie tapo tolerantiškesni žmonėms. Tačiau 15% kačiukų eksperimente buvo „atsparūs“tvarkymui, tai yra, jie nebuvo tolerantiškesni. Tai lemia, kad taip pat yra įtakingas genetinis veiksnys (jaudrus ir hiperaktyvus temperamentas).
Ankstyvas elgesys ypač veikia katės suvokimą apie pažįstamus ir nepažįstamus žmones. Taip pat reikia išlaikyti gebėjimą socialiai bendrauti su žmonėmis, nes jie gali prarasti bendravimą.
Kačių baimė dėl traumos ar ligos
Jei užuot įvedę kačiuką į savo namus įvesime suaugusią katę, tikriausiai nesužinosime jos praeities ir nesužinosime, ar baimė, kurią jai perduodame, yra išmokta, ar tai neofobija. Nežinome, ar katė patyrė trauminių situacijų, pvz., prievartą ar palikimą. Svarbu pabrėžti, kad atskirti katės baimę dėl prievartos nuo katės patiriamos dėl apleidimo ir socializacijos stokos nėra lengva, nes abu asmenys bijo žmonių.
Šioje situacijoje adaptacijos laikotarpis pailgėja. Turime stengtis, kad katė būtų labai atsipalaidavusioje aplinkoje, visada pozityviai elgiamės su juo ir paliekame jam vietą.
Kitais atvejais ši baimė atsiranda spontaniškai, o katė atrodo išsigandusi be jokios priežasties. Būna atsargus kontaktams, vengia žmonių palydovų ir elgiasi tam tikru elgesiu, kurį galima supainioti su baime, pavyzdžiui, midriazė. Tokiu atveju galime susidurti su sergančia kate, kuri dėl skausmo rodo neigiamą požiūrį į elgesį.
Katėms, skirtingai nei šunims, ne visada lengva aptikti skausmo požymius, tačiau galime pastebėti, kad katė pasislepia ir nenori išeiti, jis atrodo išsigandęs, bijo kitos katės ar namų ūkyje esančių žmonių (kai jo nebuvo anksčiau) ir net atrodo, kad staiga bijo situacijų, prie kurių yra visiškai pripratęs.
Kačių baimės gydymas
Visų pirma, svarbu atlikti ankstesnį veterinarinį tyrimą, kuris patvirtintų, kad gyvūnas neturi jokių fizinių problemų. Nustačius, kad katė neserga jokia liga, galima naudoti elgesio modifikavimo metodus, pvz., jautrumo mažinimas ir priešpriešinis kondicionavimas.
Kadangi mes patys keliame baimę, mūsų buvimas veikia kaip priešiškas stimulas, todėl galime pozityviai vertinti savo buvimąArtėjant katė lėtai ir ramiai, taip pat demonstruoja patrauklius skanėstus, kad patrauktų jos dėmesį. Katės negalima liesti tol, kol jis savo noru į mus nesitrina.
Kita galimybė – trumpą laiką praleisti patalpoje, kurioje yra katė, užsiimti ramia veikla, pavyzdžiui, skaityti, perduoti gyvūnui ramybę ir pasitikėjimą. Niekada neturime priversti gyvūno, jis turi būti tas, kuris nusprendžia turėti mus kaip kompanionas.
Be to, labai svarbu atpažinti situacijas, kurios gali sukelti kačių baimę, ir jų vengti, pvz., žiūrėjimas į akis, pasilenkimas virš jųbūdamas pranašesnis, skleiskite garsius ir netikėtus garsus. Norint sumažinti stresą ir išspręsti problemą, labai svarbu užkirsti kelią baimę sukeliančioms aplinkybėms. Jei katė patiria baimę, geriau vengti katės, nei bandyti katę nuraminti, nes tai gali sukelti nukreiptą agresiją
Jei pastebėsime, kad po kurio laiko katės elgesys nepagerėja ir netgi gerėja, laikas kreiptis į profesionalą, pavyzdžiui, veterinarijos gydytoją, besispecializuojantį etologijos srityje.
