žiurkėnai yra žavūs gyvūnai, kurie labai išpopuliarėjo kaip augintiniai, ypač tarp mažųjų. Nors šiems graužikams reikia mažai vietos ir gana paprastos priežiūros, jiems reikia skirti ypatingą dėmesį jų gyvūnų gerovei.
Kadangi jie yra lengvas daugelio plėšrūnų grobis gamtoje, žiurkėnai turi būti nuolat budrūs ir sugebėti greitai reaguoti, kad pabėgtų ir apsigintų, kad užtikrintų savo išlikimą. Todėl žiurkėnai dažnai yra ypač pažeidžiami streso ir jiems reikia labai teigiamos aplinkos, kad jaustųsi saugūs.
Šiame mūsų svetainės straipsnyje pasakojame apie galimas priežastis ir pagrindinius streso simptomus žiurkėnams Be to, mes pasiūlysime jums keletą patarimų, kaip pasiūlyti savo graužikams optimalią gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią besikaupiančiam stresui, kad pakenktų jo sveikatai ir gerovei.
Kodėl mano žiurkėnas labai nervingas ir patiria stresą?
Stresas ir nervingumas žiurkėnams gali turėti įvairių galimų priežasčių, priklausomai nuo gyvūno charakterio, aplinkos, kurioje gyvena ir jo globėjo teikiama priežiūra. Kadangi yra keletas žiurkėnų tipų ir kiekvienas gali turėti skirtingą asmenybę, streso požymiai gali skirtis nuo graužikų iki graužikų. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad globėjas žinotų savo žiurkėno charakterį ir elgesį, kad nustatytų bet kokius įprasto elgesio pokyčius.
Apskritai bet koks staigus judesys, stiprus triukšmas ar keistas dirgiklis gali išgąsdinti ir sukelti stresą jūsų graužikams, nes jie gali ateiti aiškintis kad gali kilti grėsmė jų gerovei. Pavyzdžiui, bandydami juos staigiai sugriebti, galime juos išgąsdinti ir sukurti stresinę bei labai neigiamą situaciją mūsų mažiesiems graužikams.
Žiurkėnai, kurie dalijasi savo namais su kitais augintiniais arba gyvena labai triukšmingoje aplinkoje (žmonės, o ypač vaikai, žiurkėnui gali būti labai triukšmingi, tikrai!), gali jausti stresą, ypač jei nebuvo buvę. tinkamai socializuoti, ty pripratę prie žmonių, gyvūnų ir įvairios aplinkos, todėl jie patiria baimę, kai nustato šiuos dirgiklius kaip keistus.
Kita vertus, graužikai, neturintys praturtintos aplinkos, su žaislais ir elementais, kurie leidžia žaisti, mankštintis ir pramogauti Jie turi didesnį polinkį kaupti stresą. Tiesą sakant, sėslus gyvenimo būdas ir psichikos stimuliacijos trūkumas yra vienos iš pagrindinių žiurkėnų ir kitų gyvūnų streso priežasčių.
A Prasta higiena narve kartais taip pat gali padaryti jūsų žiurkėną nervingesnį ir neramesnį nei įprastai. Atminkite, kad šie gyvūnai yra labai švarūs, todėl tinkama higiena ir tinkamo substrato pasirinkimas narveliui yra pagrindinė žiurkėno priežiūros dalis.
Kai kuriais atvejais mitybos trūkumas arba netinkama mityba taip pat gali sukelti hiperaktyvumo, streso, nervingumo ar depresijos vaizdus. Kaip ir bet kuris kitas gyvūnas, žiurkėnai turi gauti visavertę ir subalansuotą mitybą, kad išlaikytų subalansuotą elgesį ir puikią sveikatą. Mūsų svetainėje mes jums pasakysime, kokie maisto produktai yra draudžiami žiurkėnams, kurių neturėtumėte įtraukti į savo graužikų racioną.
Paskutinis (bet ne mažiau svarbus dalykas), turime atsiminti, kad kai kurios ligos gali sukelti skausmą ir stresą žiurkėnams, taip pat sukelti jų pokyčius įprastą elgesį. Todėl pastebėję bet kokius jo elgesio ar išvaizdos pokyčius, nedvejodami nuveskite savo graužiką pas specializuotą veterinarijos gydytoją.
Streso simptomai žiurkėnams
Kiekvienas gyvūnas yra unikalus ir jo kūnas skirtingai patirs ir išreikš stresą. Dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį į graužikų elgesio ir išvaizdos pokyčius, anksti aptikti bet kokį streso požymį arba įprastas žiurkėnų ligas.
Tačiau, skyrus šiek tiek dėmesio, nesunku atpažinti stresą patiriantį žiurkėną ir jo simptomus. Žemiau apibendriname 10 akivaizdžiausių žiurkėnų streso požymių
- Hiperaktyvumas: Stresą patiriantys žiurkėnai linkę būti nuolat hiperaktyvūs ir vargu ar bus ramūs ir susikaupę savo narve. Jie gali nuolat judėti, labai greitai važiuoti ant rato, būti nervingesni ar budresni nei įprastai, lipti ant narvo grotų ir netgi sumažinti kasdienes miego valandas. Tai aiškus ženklas, kad gyvūnas turi susikaupęs daug įtampos ir norint atgauti pusiausvyrą, reikia ją paleisti. Ir jei graužikas neturi praturtintos aplinkos eikvoti energiją ir teigiamai išlaisvinti įtampą (pvz., žaisdamas ir mankštindamas), jis gali parodyti daugybę elgesio problemų, tokių kaip destruktyvumas, agresyvumas ir stereotipai.
- Neįprasti įpročiai: Kiekvienas žiurkėnas turi gyventi turtingoje aplinkoje, kad galėtų išnaudoti savo fizinius, pažintinius, emocinius ir socialinius gebėjimus. Jei graužikas yra sėdimas rutina nestimuliuojančioje aplinkoje, jis bandys eikvoti energiją ir kitais būdais malšinti stresą, gali perimti tam tikrus neįprastus ir net pavojingus įpročius. Vienas iš neįprastų įpročių, susijusių su stresu žiurkėnams, yra jų narvo strypų kramtymas – toks elgesys gali rimtai pakenkti jų sveikatai.
- Stereotipinis elgesys: kaip minėjome, bandydamas išlaisvinti savo kūne susikaupusią įtampą, žiurkėnas gali atlikti tam tikrus judesius ir veiksmus priverstinai ir pasikartojant, tai vadinama „stereotipais“. Pavyzdžiui, nuolat kasosi, nepaliaujamai graužia, kelis kartus apsisuka apie savo ašį, nuolat valo savo kūną ir pan. Ekstremaliausiais atvejais toks elgesys sukelia savęs žalojimą, nes žiurkėnas gali susižaloti ir susižaloti nepaliaujamai kasydamasis ar kramtydamas, todėl yra labiau pažeidžiamas abscesų ir infekcijų. Labai svarbu būti budriems nustatant šį kompulsinį elgesį, kol jie nesukels didelių gyvūnų sveikatos komplikacijų.
- Agresija: Stresas yra viena iš pagrindinių žiurkėnų agresijos priežasčių. Be to, matome, kad stresą patiriantis žiurkėnas dažniausiai yra reaktyvesnis nei įprastai, beveik visada perdėtai reaguoja į dirgiklius savo aplinkoje. Jei jūsų graužikas atkiša ausis, rodo dantis ir urzgia, jis ruošiasi galimam išpuoliui ir turėtumėte vengti prie jo artintis, kad nepadidintumėte šios situacijos įtampos. Agresyvus žiurkėnas, kurio kūne kaupiasi įtampa, gali pakenkti savo globėjams, kitiems žiurkėnams ir net sau. Todėl pastebėjus, kad žiurkėnas nuolat bando jums įkąsti, rodo dantis ar tapo agresyvesnis, rekomenduojame kreiptis patarimo į specializuotą veterinarijos gydytoją.
- Plaukų slinkimas: Kai žiurkėnas nuolat gyvena neigiamoje ir skurdžioje aplinkoje arba kenčia nuo sėslaus gyvenimo ritmo, stresas gali tapti lėtiniu. Šiame etape stresas jau išplito ir vienas dažniausių žiurkėnų fizinio lėtinio streso požymių yra jų kailio pokyčiai. Įtemptas žiurkėnas gali pradėti slinkti plaukai arba turėti pastebimai riebesnį kailį. Kita vertus, pats graužikas gali ištraukti plaukus intensyviai kasydamasis, todėl ant savo kailio susidaro plikos dėmės.
- Hamster noises: žiurkėnai paprastai yra tylūs ir ramūs gyvūnai. Tačiau patyręs stresą žiurkėnas gali skleisti būdingus garsus. Jei tam tikroje situacijoje jaučia baimę, pasipriešinimą ar diskomfortą, žiurkėnas gali prunkštelėti. Tačiau savo ruožtu, jei graužikas jaučia grėsmę, jis gali imtis gynybinės pozos, skleisti urzgimą ir griežimą dantimis. Esant dideliam nervingumui, taip pat gali atsirasti zyzimas ar raudojimas, kuris žiurkėnų organizme yra nedažnas.
- Pernelyg didelis seilėtekis: Stresas, baimė, nerimas ir nervingumas trikdo seilių gamybą. Stresą patiriantis žiurkėnas gali sukelti pernelyg didelį seilėtekį kaip fizinį organizmo atsaką didelės įtampos sąlygomis.
- Atkaklūs pabėgimo bandymai: Stresą patiriantis žiurkėnas bandys pabėgti iš neigiamos aplinkos. Jei matote, kad jūsų graužikas turi ausis į priekį, o skruostai išpūsti, tai reiškia, kad jo kūnas yra budrus ir ruošiasi greitai bėgti bet kokio pavojaus akivaizdoje.
- Raumenų sustingimas ir drebulys: Kai žiurkėnas patiria didelį stresą arba labai bijo, jo kūno raumenys tampa labiau įsitempę. Ekstremalesniais atvejais raumenų sustingimas būna toks stiprus, kad graužikas gali drebėti.
- Elgesio pokyčiai: stresas žiurkėnams gali pakeisti jų įprastą elgesį. Pavyzdžiui, stresą patiriantis graužikas gali būti agresyvesnis, drovesnis, nerimastingesnis, liūdnesnis ar labiau išsigandęs nei įprastai. Žinodami savo žiurkėno asmenybę, galėsite lengvai pastebėti šiuos jo charakterio pokyčius.
Kaip nuraminti nervingą ar stresą patiriantį žiurkėną?
Norėdami išvengti žiurkėnų streso arba nuraminti nervingą žiurkėną, turime laikytis tam tikrų gairių, kad galėtume pasiūlyti savo graužikams optimalią gyvenimo kokybę ir ramią bei teigiamą aplinką. Tikslią akimirką, kai pastebite, kad jūsų žiurkėnas patiria didelį stresą, nervinasi arba užima agresyvią laikyseną, idealiausia būtų pasitraukti ir palaukti, kol graužikas nurims ir susigrąžinti subalansuotą elgesį. Po to idealiausia būtų nuvežti jį pas veterinarą, kad būtų pašalinta bet kokia galima patologija, būtų užtikrinta jo sveikatos būklė ir pabandyta išsiaiškinti, kas yra pasikeitusio jo elgesio priežastis.
Tačiau taip pat bus labai svarbu imtis tam tikrų pagrindinės priežiūros, kad išvengtumėte streso žiurkėnams ir padėtų jiems išlaikyti subalansuotą elgesį. Žemiau rasite keletą esminių patarimų, kaip pasiūlyti savo graužikams optimalią gyvenimo kokybę:
- Praturtinkite jo narvo aplinką: Aplinkos praturtinimas yra labai svarbus ruošiant žiurkėno narvą. Praturtintas narvas leidžia graužikams mankštintis ir pramogauti jūsų nebuvimo metu, užkertant kelią elgesio problemoms ir padedant išlaikyti sveiką svorį. Nors tradicinis ratas yra naudingas stimuliuojant jūsų žiurkėną, idealu yra pateikti kitus žaislus ir priedus, kurie sužadintų jų smalsumą ir skatintų pažinimo gebėjimus. Naminių gyvūnėlių parduotuvėse galite rasti keletą narvelių, specialiai sukurtų tam, kad būtų „mandra“aktyviausiems žiurkėnams.
- Socializacija: nors žiurkėnui reikalinga gana paprasta priežiūra, jam reikia globėjų dėmesio ir meilės, kad jis išliktų aktyvus, laimingas ir sveikas. Dėl šios priežasties ne tik praturtins jūsų graužikų narvą, bet ir turės praleisti laiką su savo giminėmis, nes tai yra bendraujantis gyvūnas. Tačiau jei taip nėra, turėsite skirti ypatingą laiką žaisti ir su juo pasidalinti kokybiškomis akimirkomis.
- Pasiūlykite tinkamą prevencinį vaistą: kaip minėjome, kai kurios ligos gali sukelti jūsų žiurkėno elgesio pokyčius. Todėl labai svarbu pasiūlyti savo augintiniui tinkamus profilaktinius vaistus, kad sustiprintų jo imuninę sistemą. Nepamirškite apsilankyti pas veterinarą kas 6 mėnesius, pasirūpinkite subalansuota mityba, reguliariai dezinfekuokite jo narvą fermentiniais produktais ir laikykite jį fiziškai bei protiškai aktyvų.
