Kačių hipertiroidizmas yra viena iš tų ligų, kurios daugeliu atvejų pavyksta nepastebėti ir pasireiškia tik tada, kai katė yra rimtai pažeista.
Tai labai dažna patologija, ypač vyresnėms nei 7 metų katėms. Tai savaime nėra mirtina, tačiau sukelia komplikacijų, dėl kurių kyla pavojus katės gyvybei, nes jis puola kelis jo gyvybiškai svarbius organus. Štai kodėl mūsų svetainėje pateikiamas šis straipsnis apie kačių hipertirozę, simptomus ir gydymą Skaitykite toliau!
Kas yra kačių hipertiroidizmas?
Tai liga, kurios dokumentai yra tik nuo 1970 m. Ji dažna senyvoms katėms, ypač visoms vyresniems nei 10 metų metų amžiaus, dažniau pasitaiko Siamo veislėje.
Susideda iš organizmo pakitimų dėl skydliaukės hormonų perprodukcijos (T3 ir T4). Jei anksti nustatoma, yra didelė kontrolės ir pagerėjimo tikimybė, tačiau priešingu atveju komplikacijos, kurios lydi pernelyg didelę hormono sekreciją, yra mirtinos katei.
Kačių hipertiroidizmo priežastys
Pagrindinė hipertiroidizmo priežastis yra padidėjusi skydliaukės hormono gamyba, tiek T3, tiek T4. Šis padidėjimas daugeliu atvejų atsiranda dėl sutrikimo, kurį sukelia liga, susijusi su skydliaukės skiltimis
Priežastis ta, kad augant skilčių dydžiui dėl ligos hormonas pradeda išskirti didesnius kiekius, turintis įtakos viso organizmo pusiausvyrai.
Maždaug 10 % sergančių kačių ligą sukelia karcinoma (kancerogeninė masė), tokiu atveju pagerėjimo prognozė sumažėja.
Kačių hipertiroidizmo simptomai
Viena iš hipertiroidizmo problemų yra ta, kad daugeliu atvejų nėra aiškių ligos požymių, jie pradeda ryškėti, kai patologija jau pažengusi į priekį. Dėl to būtina išlikti budriems dėl bet kokių elgesio ir įpročių nukrypimų. kačių, kad būtų galima laiku pastebėti šį ar bet kurį kitą negalavimą.
Paprastai katės savininkas žino, kad kažkas negerai, kai pastebi, kad jo kompanionas valgo tokį patį ar didesnį maisto kiekį, bet rodo akivaizdų svorį.
Ją lydi kiti įspėjamieji ženklai, pvz.:
- Lėtinis viduriavimas
- Depresija
- Hiperaktyvumas
- Nervingas ar įniršus elgesys
- Dažnas vėmimas
- Nesugebėjimas šokinėti
- Jėgos praradimas
- Mazgas ir neatsargus mantija
- Aritmija
- Dusulys
- Dezorientacija
- Agresyvumas
- Neįprasti naktiniai balsai
Šie simptomai pasireiškia ne visi iš karto ir ne visi iš karto, o atsiranda palaipsniui , taigi, jei jų nepaisoma gali būti nepastebėtas.
Padidinus skydliaukės sekreciją, inkstų funkcija yra tiesiogiai paveikta, todėl inkstų nepakankamumasyra didžiausias pavojus, keliantis pavojų katės gyvybei.
Kaip nustatoma diagnozė?
Iš esmės skydliaukės skilčių dydžio pasikeitimas paprastai pastebimas vos palpuojant katės kakląTo, žinoma, nepakaks galutinei hipertiroidizmo diagnozei nustatyti, o šio požymio nebuvimas nereiškia, kad katė neserga šia liga.
Kad tuo įsitikintumėte, reikalingi įvairūs medicininiai tyrimai. Svarbiausias iš visų yra pilnas kraujo tyrimas, kurio metu galima įvertinti ne tik b altųjų kraujo kūnelių būklę ir apskritai kačių sveikatą, bet ir kepenų fermentų kiekį (būtina norint nustatyti inkstų problemą).
Be to, rekomenduojama atlikti elektrokardiogramą, kad būtų galima įvertinti širdies problemų, pvz., aritmijos ir tachikardijos, galimybę.
Kačių hipertiroidizmo gydymas
Kai tyrimų rezultatai rodo teigiamą kačių hipertiroidizmo rezultatą, rekomenduojami 3 gydymo būdai. Kiekvieno iš jų pasirinkimas priklauso ne tik nuo jūsų gyvenamosios šalies, nes vienos iš jų nėra visame pasaulyje, bet ir nuo katės amžiaus, svorio ir sveikatos būklės, taip pat nuo kepenų komplikacijų ar širdies sutrikimų galimybės:
- Pirmasis variantas yra skirti antiroidinius vaistus – gydymas turi būti taikomas visą gyvenimą. Pasirinkimas nėra gydomasis, nes nepašalina problemos priežasties, o palaiko stabilų skydliaukės hormonų kiekį. Gali pasireikšti šalutinis poveikis, todėl rekomenduojama kas 3 mėnesius pasitikrinti veterinarijos gydytojui, kad būtų galima peržiūrėti dozę ir, jei reikia, ją pakoreguoti.
- Antras variantas yra tiroidektomija, tai yra tiesiog skydliaukės pašalinimas. Šia priemone dažniausiai išnaikinama didelė dalis problemos, nors yra gana didelė mirtingumo rizika. Dažniausiai taikoma terapija veikliosiomis medžiagomis, o vėliau – chirurgija, nes tokiu būdu sumažėja gydymo mirtingumas. Šio sprendimo nereikėtų rinktis, jei katė serga kepenų liga arba diabetu.
- Paskutinė galimybė – taikyti gydymą radioaktyviuoju jodu, kuris laikomas geriausiu pasirinkimu. Tačiau jis prieinamas ne visose šalyse, nes nėra branduolinės medicinos centrų naminiams gyvūnėliams.
Radioaktyvusis jodas pašalina nenormaliai išaugusį audinį, todėl skydliaukė lieka nepažeista ir sumažėja hormonų sekrecijos lygis. Gydymas švirkščiamas po oda ir nekelia jokios rizikos; be to, mažiau nei 10 % pacientų reikia antros dozės, todėl ji labai veiksminga.
Taikant kiekvieną iš šių gydymo būdų yra ir privalumų, ir minusų, Pasikonsultavę su veterinarijos gydytoju galėsite rasti tinkamiausią variantą katėms.
