Paukščių ornitozė, psitakozė arba chlamidiozė yra infekcinė liga, kuria dažniausiai serga balandžiai ir psitacinai, nors ja gali sirgti ir kitų rūšių paukščiai bei žinduoliai. Be to, tai infekcija, kuria gali užsikrėsti žmonės, taigi – zoonozė. Jo sukėlėjas yra Chlamydophila psittaci, tarpląstelinė bakterija, kuri paprastai sukelia užsikrėtusių paukščių nuolatinę infekciją. Dauguma gyvūnų lieka besimptomiai infekcijos nešiotojai, nors imunosupresijos atvejais gali pasireikšti ūmi būklė, kuri gali pakenkti gyvūno gyvybei.
Jei norite sužinoti daugiau apie ornitozė balandžiuose, rekomenduojame nepraleisti šio straipsnio mūsų svetainėje.
Kas yra balandžių ornitozė?
Ornitozė, dar žinoma kaip psitakozė arba paukščių chlamidiozė, yra besiformuojanti zoonozinė liga, paplitusi visame pasaulyje ir paveikianti įvairias paukščių rūšis. Jo priežastinis veiksnys iš pradžių buvo pavadintas Chlamydia psittaci, bet vėliau buvo perklasifikuotas į Chlamydophila psittaci Tai yra tarpląstelinės bakterijos, turinčios 8 skirtingus serotipus, iš kurių 6 veikia paukščius ir gali būti perduodami žmonėms bei kitiems žinduoliams.
Ornitozė yra liga, kuri dažniausiai pažeidžia balandžius ir psitacinus (pvz., papūgas, papūgas, papūgas ir aras), nors buvo aprašyta, kad iki 150 paukščių rūšių yra užsikrėtę (įskaitant naminius paukščius, kanarėlės ir jūros paukščiai). Be to, kaip jau minėjome, tai zoonozė, nes ja gali užsikrėsti žmonės.
Ši balandžių liga dažniausiai pasireiškia nepastebimai. Paukščiai dažniausiai užsikrečia nuolat, nes yra besimptomiai ligos nešiotojai. Tačiau susilpnėjus imunitetui, bakterijos gali vėl suaktyvinti dauginimąsi ir sukelti ūmią ir nespecifinę būklę, kuriai būdingi virškinimo, kvėpavimo ir sisteminiai požymiai.
Ornitozės perdavimas balandžiams
Paprastai perdavimo š altinis yra infekuoti paukščiai kaip nematomi nešiotojai, kurie su pertraukomis išskiria bakterijas. Chlamydophila psittaci užsikrėtimas gali būti dviejų tipų: vertikalus arba horizontalus.
Vertikali transmisija
Susideda nuo infekcijos perdavimo iš tėvų vaikams. Paprastai jaunikliai lizde užsikrečia per maistą, kurį atgaivina tėvai. Išgyvenę palikuonys gali tapti nešiotojais.
Horizontalus perdavimas
Susideda iš infekcijos perdavimo tarp asmenų, kurie neturi motinos ir vaiko santykių. Savo ruožtu horizontali transmisija gali būti:
- Tiesioginis: kontaktuojant su užsikrėtusių paukščių kvėpavimo takų sekretais arba išmatomis.
- Netiesioginis: dėl sąlyčio su maistu, vandeniu ar užterštomis medžiagomis, ypač dėl dulkių, kurios kaupiasi narvų apačioje nuo išmatų, plunksnų, odos dribsnių ir nosies sekretų. Elementarieji kūnai, kurie yra neaktyvios bakterijų formos, gali išlikti aplinkoje ilgą laiką, nes yra atsparūs išdžiūvimui.
Ornitozės simptomai balandžiams
inkubacinis laikotarpis (laikas nuo poveikio sukėlėjo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) balandžių ornitozės. Jis labai įvairus. Paprastai tai yra 3–10 dienų, nors tai gali užtrukti ir mėnesius.
Klinikiniai ligos požymiai priklauso nuo padermės virulentiškumo, imuninės būklės ir balandžių jautrumo. Priklausomai nuo šių veiksnių, liga gali pasireikšti dviem skirtingomis formomis: lėtine arba ūmine.
Lėtinė forma
Paprastai suaugę ir imunokompetentingi balandžiai chroniškai užsikrečia kaip , nes jų etiologinis sukėlėjas sukelia nuolatinę infekciją nosies liaukos.
Karveliai su pertraukomis išmeta bakterijas, todėl yra infekcijos š altinis kitiems paukščiams ir žmonėms.
Ūminė forma
Dažniau balandžiams ar suaugusiems nešiotojams, kenčiantiems nuo streso ar imunosupresijos. Lenkinių balandžių ornitozė dažniausiai atsiranda stresinėse situacijose, tokiose kaip intensyvus veisimasis, varžybų sezonas arba nepalankios oro sąlygos (dėl per didelio karščio ar šalčio).
Ūminė forma pasireiškia nespecifiniais klinikiniais požymiais, tokiais kaip:
- Virškinimo požymiai: geltonai žalias viduriavimas.
- Kvėpavimo sistemos požymiai: išskyros iš akių, konjunktyvitas, išskyros iš nosies, sinusų patinimas, kvėpavimo garsai, dusulys (balandžiai kvėpuoja atviru snapeliu).
- Bendrieji požymiai: plunksnų raukšlėtis, silpnumas, apetito praradimas, svorio netekimas ir, sunkiausiais atvejais, mirtis paukštis.
Ornitozės diagnozė balandžiams
Diagnozuojant balandžių ar kitų paukščių ornitozę arba psitakozės diagnozę, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas klinikinei ir laboratorinei diagnostikai.
Klinikinė diagnozė
Klinikinė ornitozės diagnozė yra sudėtinga dėl didelio užsikrėtusių gyvūnų, kurie lieka besimptomiai, procento. Ūminiais atvejais klinikinė diagnozė gali būti kiek paprastesnė, tačiau esant nespecifiniams požymiams, diferencine diagnoze būtina laikyti ir kitas kvėpavimo, virškinimo ir/ar sistemines ligas. Šiame kitame straipsnyje kalbame apie dažniausiai pasitaikančias balandžių ligas.
Tai yra klinikinės diagnozės dalis:
- Klinikinė istorija: veterinarijos gydytojas paklaus apie klinikinių požymių buvimą ir ligos raidą.
- Bendras paukščio tyrimas: siekiant nustatyti su liga susijusius požymius, tokius kaip serozinės išskyros iš nosies, infraorbitinis sinusitas, choanae, konjunktyvitas, viduriavimas ir kt.
- Diagnostic Imaging: Rentgeno spinduliai yra labiausiai paplitęs tyrimas. Paprastai pastebimas plaučių korinio modelio praradimas, o kartais ir splenomegalija.
- Hematologija ir biochemija: gali būti stebima leukocitozė, padidėję kepenų žymenys ir gama globulinemija.
Laboratorinė diagnostika
Laboratorinei diagnostikai paprastai imami išmatų mėginiai, kloakos, viršutinių kvėpavimo takų ar junginės tepinėliai Svarbu paimti kelis mėginius laikui bėgant, nes iš nuolat užsikrėtusių gyvūnų bakterijos išsiskiria su pertraukomis.
Be to, tvarkant mėginius reikia imtis tam tikrų atsargumo priemonių, kad būtų užtikrintas jų išsaugojimas. Netinkamas mėginių tvarkymas gali sumažinti bakterijų gyvybingumą ir sukelti diagnostikos klaidų. Dėl šios priežasties mėginiai turi būti patalpinti į tinkamą buferį ir greitai išsiųsti į laboratoriją, kad būtų galima kuo greičiau atlikti diagnozę. Kadangi tai zoonozių sukėlėjas, apie įtarimą būtina informuoti laboratoriją ir laikytis biologinės saugos priemonių, kad būtų išvengta perdavimo žmonėms.
Laboratorinė diagnostika gali būti atliekama naudojant įvairius metodus:
- Tiesioginis etiologinio veiksnio aptikimas: ELISA, PGR arba imunofluorescencija.
- Isoliavimas ir identifikavimas ląstelių kultūroje: diagnozei patvirtinti.
Kaip gydyti balandžių ornitozę?
Ornitozės gydymas balandžiams grindžiamas dviem pagrindiniais ramsčiais:
- Etiologinis gydymas: naudojant antibakterinius preparatus. Tiksliau, pasirenkamas gydymas yra tetraciklinai, tokie kaip chlortetraciklinas arba doksiciklinas, nors taip pat gali būti naudojami makrolidai, tokie kaip azitromizinas, arba fluorochinolonai, tokie kaip enrofloksacinas. Norint visiškai pašalinti infekciją, reikalingas ilgas gydymas antibiotikais, ilgiau nei 6 savaites, nes chlamidijos yra tarpląstelinės bakterijos.
- Pagalbinis gydymas: simptominis gydymas bus nustatytas atsižvelgiant į gyvūno simptomus.
